|
Meniu
|
Meteorologinio radaro informacija
Meteorologinis radaras yra skirtas kritulių stebÄ—jimui, jų fazÄ—s, kiekio, judÄ—jimo greiÄio apskaiÄiavimui bei labai mažos trukmÄ—s orų prognozių sudarymui. Radaras buvo sukurtas per AntrÄ…jį Pasaulinį karÄ…, norint aptikti orlaivius oro erdvÄ—je. Greitai buvo pastebÄ—ta, kad orlaivių stebÄ—senÄ… apsunkina krituliai, esantys radaro matomumo lauke. Taigi, po Antro Pasaulinio karo radaras buvo pradÄ—tas naudoti meteorologinių objektų stebÄ—jimui. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įsigijo moderniausiÄ… dvigubos poliarizacijos Doplerio meteorologinį radarÄ… (WRM200, Vaisala). Jis pastatytas Laukuvoje, Vakarų Lietuvoje. Radaras kritulius aptinka Å¡iuo bÅ«du: siųstuvas siunÄia koncentruotÄ… elektromagnetinį spindulį, o imtuvas priima energijÄ…, kuri grįžta („atsispindi") nuo bet kokio spindulio kelyje „sutikto" objekto. Tokiu bÅ«du informacija apie atmosferÄ… yra surenkama 250 km spinduliu nuo Laukuvos. Interpretuojant radaro gautÄ… informacijÄ… visada reikia atsiminti: kuo toliau nuo radaro, tuo aukÅ¡tesni atmosferos sluoksniai yra matomi (1 pav.). Taigi, tokie krituliai kaip silpnas lietus, dulksna ar silpnas sniegas, krentantys iÅ¡ žemų debesų gana toli nuo radaro gali bÅ«ti neužfiksuoti.
Å iltuoju metų laikotarpiu patikimiausi duomenys yra gaunami 150 km spinduliu aplink radarÄ…, o žiemÄ… tik 100 km spinduliu. Vertinant meteorologinio radaro pateiktus duomenis taip pat derÄ—tų atsiminti, kad maždaug 20 km spinduliu aplink radarÄ… dažnai pasitaiko antžeminių trikdžių, t.y. pastatai, įvairios paskirties aukÅ¡tos konstrukcijos. Be to, kartais į radarÄ… sugrįžta atspindžiai ne nuo meteorologinių objektų, o nuo paukÅ¡Äių, vabzdžių, lÄ—ktuvų ir pan. Dar vienas meteorologinio radaro apribojimas – tai „tylos kÅ«gis“. Tylos kÅ«gis yra santykinai siaura atmosferos dalis virÅ¡ ir aplink radarÄ…, kurios jis negali „matyti“ dÄ—l ribotų techninių galimybių. |